Kodėl dabar yra pats laikas susirūpinti savo privatumu

Žinot, dar prieš kelerius metus galvojau, kad visas tas šnibždėjimasis apie privatumą internete – tai kažkokia paranojiška nesąmonė. Na, kam gi man rūpėtų, ką aš ten naršau ar ką perku? Bet 2026-aisiais situacija tapo tokia, kad net mano mama pradėjo klausinėti, kaip išjungti sekimą telefone. Ir tai sako ką nors!

Dabar mes gyvename pasaulyje, kur kiekvienas jūsų paspaudimas, kiekvienas pirkimas, kiekvienas žingsnis su išmaniuoju telefonu kišenėje yra fiksuojamas, analizuojamas ir parduodamas aukščiausiam pasiūlymui. Korporacijos žino apie jus daugiau nei jūsų artimiausi draugai. Vyriausybės turi įrankius, apie kuriuos Orwellas galėjo tik svajoti. Ir kas svarbiausia – visa tai vyksta fone, tyliai, be jūsų sutikimo ar supratimo.

Bet štai gera žinia: dar ne vėlu atsikovoti savo privatumą. Tiesą sakant, 2026 metais turime daugiau įrankių ir žinių nei bet kada anksčiau. Reikia tik noro ir truputį pastangų.

Jūsų naršyklė – didžiausia privatumo spragų šaltinis

Pradėkime nuo to, ką darote kiekvieną dieną – naršote internete. Ir čia prasideda didžioji duomenų rinkimo fiesta. Chrome naršyklė? Draugužėliai, tai tiesiog Google duomenų siurblio priekinis fasadas. Ir nors jie garsiai skelbė apie slapukų atsisakymą 2024-aisiais, realybė yra ta, kad jie tiesiog sukūrė dar subtilesnį sekimo mechanizmą.

Pirmasis ir paprasčiausias žingsnis – pereikite prie Firefox arba dar geriau – LibreWolf (tai Firefox versija su visais privatumo nustatymais jau įjungtais). Jei norite maksimalaus privatumo ir nesibaiminate šiek tiek sudėtingesnio naudojimo, išbandykite Tor Browser. Taip, jis šiek tiek lėtesnis, bet jūsų duomenys keliauja per tris atsitiktinius serverius prieš pasiekdami tikslą – pabandykite tada ką nors atsekti!

Bet vien naršyklės pakeitimo nepakanka. Turite įdiegti keletą būtinų plėtinių:

uBlock Origin – ne tik blokuoja reklamas, bet ir daugybę sekimo skriptų. Tai absoliutus must-have, be jokių diskusijų.

Privacy Badger – šis gudruolis mokosi, kurie sekėjai jus persekioja, ir automatiškai juos blokuoja. Sukurtas Electronic Frontier Foundation, tai žmonių, kurie tikrai supranta, kas vyksta.

Decentraleyes – neleidžia jūsų naršyklei kreiptis į Google, Cloudflare ir kitus didžiuosius žaidėjus dėl standartinių bibliotekų, vietoj to teikia jas lokaliai.

ClearURLs – pašalina visus tuos bjaurius sekimo parametrus iš nuorodų (žinot, tuos „?utm_source=blablabla” dalykus).

Ir štai dar vienas triukas, apie kurį daugelis nežino: pakeiskite savo DNS serverį! Vietoj to, kad jūsų interneto tiekėjas matytų kiekvieną svetainę, kurią lankote, naudokite šifruotą DNS. NextDNS arba Quad9 yra puikūs pasirinkimai – jie ne tik šifruoja jūsų DNS užklausas, bet ir blokuoja žinomas sekimo ir kenkėjiškų programų svetaines.

Paieškos sistemos, kurios jūsų neseka

Google paieška yra kaip tas draugas, kuris įsimena kiekvieną gėdingą dalyką, kurį kada nors pasakėte, ir vėliau naudoja tai prieš jus. Kiekviena jūsų paieška kuria vis išsamesnį jūsų profilio paveikslą – jūsų sveikatos problemos, politinės pažiūros, finansinė situacija, santykių problemos. Viskas.

2026 metais turime puikių alternatyvų. DuckDuckGo jau seniai nebe vienintelis žaidėjas šioje rinkoje. Asmeniškai dabar naudoju Brave Search – jie turi savo indeksą (nepriklausomi nuo Google), nesirenka jokių asmeninių duomenų ir rezultatai tikrai geri. Kartais net geresni nei Google, nes nėra to filtro burbulo efekto.

Startpage yra kitas įdomus variantas – jie iš tikrųjų naudoja Google rezultatus, bet anonimiškai, taigi Google nemato, kas ieško. Gaunate Google galią be sekimo. Gana protinga, ar ne?

O jei ieškote kažko tikrai radikalaus, išbandykite Searx – tai decentralizuota meta-paieškos sistema, kurią galite net patys susikurti savo serveryje. Tai kaip turėti savo asmeninę paieškos sistemą, kuri ieško per daugelį šaltinių.

Išmanieji telefonai – sekimo įrenginiai jūsų kišenėje

Gerai, čia bus skausminga tiesa: jūsų išmanusis telefonas yra tikriausiai didžiausias jūsų privatumo priešas. Ir nesvarbu, ar turite iPhone, ar Android – abu renka duomenis kaip pamišę, tik skirtingais būdais.

Apple mėgsta skelbti, kad jiems rūpi jūsų privatumas, ir tiesą sakant, jie šiek tiek geresni nei Google. Bet nepamirškite – jie vis tiek žino, kur esate, ką perkate per App Store, su kuo bendraujate per iMessage. Tiesiog jie tų duomenų neparduoda trečiosioms šalims (bent jau taip teigia).

Android? Na, tai Google produktas, tad galite įsivaizduoti. Bet yra sprendimas – GrapheneOS arba CalyxOS. Tai Android versijos be Google sekimo. Taip, prarasite kai kurias patogumo funkcijas, bet laimėsite privatumą. 2026 metais įdiegimas tapo daug paprastesnis – jei turite Pixel telefoną, tai užtrunka gal 30 minučių.

Bet jei nenorite eiti taip toli, štai ką galite padaryti dabar:

Išjunkite reklamos ID – tiek iOS, tiek Android turi šią parinktį. Tai iš esmės apsunkina programėlių galimybę jus sekti tarp skirtingų aplikacijų.

Apribokite vietos nustatymo paslaugas – ar tikrai žaidimui reikia žinoti jūsų tikslią buvimo vietą? Nustatykite „Tik naudojant programą” arba dar geriau – „Niekada” daugumai programų.

Peržiūrėkite programų leidimus – nustebsite, kiek programų turi prieigą prie jūsų mikrofono, kameros, kontaktų be jokios priežasties. Eikite į nustatymus ir pradėkite atšaukti.

Naudokite alternatyvias programų parduotuves – Android naudotojams F-Droid yra atviro kodo programų parduotuvė be sekimo. Ten rasite daugelį kasdienių programų atitikmenis.

Ir štai dar vienas dalykas – išjunkite Bluetooth ir WiFi, kai jų nenaudojate. Daugelis parduotuvių, oro uostų ir viešų vietų dabar naudoja šiuos signalus jūsų sekimui. Taip, tai šiek tiek nepatogu, bet jūsų privatumas verta to.

Pranešimų programos ir šifravimas

WhatsApp? Priklausantis Facebook (atsiprašau, „Meta”)? Tikrai ne, jei rūpi privatumas. Nors jie ir turi end-to-end šifravimą, metaduomenys (su kuo kalbate, kada, kaip dažnai) vis tiek keliauja į Meta serverius. O metaduomenys kartais pasako daugiau nei pats turinys.

2026 metais turime puikių alternatyvų. Signal yra auksinis standartas – tikras end-to-end šifravimas, minimalūs metaduomenys, atviras kodas, pelno nesiekianti organizacija. Net Edward Snowden jį naudoja, o tas vyrukas tikrai žino, apie ką kalba.

Threema yra kitas puikus pasirinkimas, ypač jei norite maksimalaus anonimiškumo – jiems net nereikia jūsų telefono numerio ar el. pašto. Tiesa, jis mokamas (keli eurai), bet tai reiškia, kad JŪS esate klientas, ne produktas.

Session – dar radikalesnis variantas, naudojantis decentralizuotą tinklą, panašų į Tor. Nereikia telefono numerio, nėra centrinių serverių, kuriuos galima užblokuoti ar įsilaužti.

El. paštas? Užmirškite Gmail. Rimtai. Kiekvienas jūsų laiškas yra nuskaitomas ir analizuojamas reklamoms. Pereikite prie ProtonMail arba Tutanota – abu siūlo šifruotą el. paštą su serveriais Šveicarijoje ar Vokietijoje, kur privatumo įstatymai daug griežtesni.

VPN ir interneto ryšio apsauga

VPN tema 2026 metais tapo dar svarbesnė, nes vyriausybės visame pasaulyje vis labiau stengiasi kontroliuoti ir stebėti internetą. Bet čia yra problema – dauguma VPN paslaugų yra šlamštas arba dar blogiau, patys renka ir parduoda jūsų duomenis.

Pirmiausia, niekada nenaudokite nemokamų VPN. Niekada. Jie turi kaip nors užsidirbti pinigų, ir jei nemokate jūs, tai reiškia, kad jūsų duomenys yra produktas. Tai ne paranoja – tai verslo modelis.

Geri VPN, kuriuos galiu rekomenduoti 2026 metais:

Mullvad – švedų kompanija, kuri tikrai rimtai žiūri į privatumą. Jiems net nereikia jūsų el. pašto – tiesiog generuoja jums atsitiktinį skaičių. Galite mokėti grynaisiais paštu, jei norite. Ir jie neturi loginimo politikos – nes neturi ką loginti.

IVPN – panašus į Mullvad požiūris, atviras kodas, nepriklausomi auditai. Šiek tiek brangesnis, bet verta.

ProtonVPN – nuo tų pačių žmonių, kurie sukūrė ProtonMail. Turi nemokamą planą (vienas iš nedaugelio padorių nemokamų VPN), bet mokamas planas tikrai geresnis.

Bet štai ko daugelis nežino: VPN nėra magiškas privatumo sprendimas. Jis tik perkelia pasitikėjimą nuo jūsų interneto tiekėjo prie VPN tiekėjo. Vis tiek turite kam nors pasitikėti. Todėl pasirinkite atsakingai.

Ir dar vienas dalykas – naudokite VPN kartu su Tor, jei tikrai norite anonimiškumo. Tai vadinama „VPN per Tor” arba „Tor per VPN” priklausomai nuo tvarkos. Tai sudėtingiau, bet jei esate žurnalistas, aktyvistas ar tiesiog labai vertinat privatumą, tai verta išmokti.

Socialiniai tinklai ir duomenų minimizavimas

Gerai, dabar bus tikrai nepatogus pokalbis. Jei norite tikro privatumo, turėtumėte ištrinti Facebook, Instagram, TikTok ir visus kitus didžiuosius socialinius tinklus. Taip, žinau, tai radikalu. Bet tai tiesa.

Šie tinklai yra sukurti vienam tikslui – rinkti kuo daugiau duomenų apie jus ir jūsų elgesį. Kiekvienas patinka, kiekvienas komentaras, kiekviena sekundė, kurią praleidžiate žiūrėdami tam tikrą įrašą – viskas analizuojama ir naudojama jūsų profiliui kurti. Ir tas profilis yra pardavinėjamas šimtams ar tūkstančiams skirtingų kompanijų.

Bet suprantu – galbūt negalite tiesiog ištrinti. Galbūt tai svarbu jūsų darbui, šeimai, socialiniam gyvenimui. Gerai, tada bent:

Minimizuokite, ką ten dalijatės – ar tikrai reikia skelbti nuotrauką iš kiekvieno restorano? Ar visi turi žinoti, kur esate kiekvieną dieną?

Išjunkite vietos žymėjimą – nustebsite, kiek informacijos galima sužinoti iš jūsų nuotraukų metaduomenų ir vietos žymų.

Apribokite, kas mato jūsų įrašus – naudokite privatumo nustatymus, kad tik artimi draugai matytų jūsų turinį, ne visas pasaulis.

Reguliariai valykite senus įrašus – yra įrankių, kurie automatiškai ištrina jūsų senus tviterius ar Facebook įrašus. Kam kam nors reikia matyti, ką rašėte prieš 5 metus?

O jei ieškote alternatyvų, yra decentralizuotų socialinių tinklų kaip Mastodon (Twitter alternatyva) ar Pixelfed (Instagram alternatyva). Jie veikia federacijos principu – nėra vieno centrinio serverio, kuris viską kontroliuoja. Bendruomenė mažesnė, bet daug labiau vertinanti privatumą.

Mokėjimų privatumas ir finansinė stebėsena

Čia 2026 metais situacija tapo itin įdomi ir šiek tiek bauginanti. Su skaitmeninių mokėjimų augimu, kiekvienas jūsų pirkimas sukuria duomenų pėdsaką. Jūsų bankas žino, kur perkate, ką perkate, kada perkate. Ir daugelis bankų dabar parduoda šiuos duomenis „anoniminėje” formoje – bet kabutės čia labai svarbios, nes deanonimizacija yra daug lengvesnė nei manote.

Kreditinės kortelės? Kiekviena transakcija keliauja per Visa ar Mastercard, kurie kuria išsamų jūsų pirkimo profilio paveikslą. Lojalumo kortelės? Tai tiesiog sekimo įrenginiai, kuriuos patys nešiojatės piniginėje.

Ką daryti? Na, grynieji pinigai vis dar yra karalius, kai kalbame apie privatumą. Taip, tai nepatogu, taip, vis mažiau vietų juos priima, bet jie vis dar yra vienintelis tikrai anonimiškas mokėjimo būdas.

Bet suprantu – gyvename skaitmeniniame pasaulyje. Todėl:

Naudokite virtualias korteles – daugelis bankų dabar leidžia sukurti laikinas virtualias korteles kiekvienai transakcijai. Tai bent jau apsunkina jūsų pirkimų sekimą.

Atsisakykite lojalumo kortelių – arba bent jau naudokite netikrą informaciją juos registruodami. Nuolaidos nėra vertos jūsų privatumo.

Išbandykite privatumo orientuotas mokėjimo sistemas – Privacy.com leidžia kurti virtualias korteles su išlaidų limitais. Revolut ir panašios fintech kompanijos siūlo geresnes privatumo funkcijas nei tradiciniai bankai.

O kriptovaliutos? Tai sudėtinga. Bitcoin NĖRA anonimiškas – kiekviena transakcija yra viešai matoma blokų grandinėje. Bet yra privatumo orientuotos kriptovaliutos kaip Monero, kurios tikrai saugo jūsų finansinį privatumą. Tik žinokite, kad daugelis vyriausybių dabar labai atidžiai stebi kriptovaliutų naudojimą.

Kaip gyventi privatesnį gyvenimą – praktiniai įpročiai ir mąstysena

Žinot, visų šių įrankių ir technologijų įdiegimas yra puiku, bet tikrasis privatumo apsaugos pagrindas yra jūsų kasdieniai įpročiai ir mąstysena. Tai ne vienkartinis dalykas, kurį padarote ir pamirštate – tai nuolatinis procesas.

Pirmiausia, pradėkite galvoti apie duomenų minimizavimą. Kiekvieną kartą, kai kas nors prašo jūsų informacijos – ar tai internetinė parduotuvė, programėlė, ar net gydytojas – paklauskite savęs: ar jiems tikrai reikia šios informacijos? Dažnai atsakymas yra ne. Turite teisę atsisakyti arba pateikti minimalią informaciją.

Naudokite skirtingus el. pašto adresus skirtingiems tikslams. Turiu vieną el. paštą darbui, kitą asmeniniams dalykams, dar vieną apsipirkimui, ir kelis vienkartinio naudojimo adresus. Taip, tai šiek tiek sudėtingiau valdyti, bet jei vienas nuteka, kiti lieka saugūs. SimpleLogin ar AnonAddy leidžia kurti neribotai daug aliasų, kurie visi nukreipia į jūsų tikrąjį el. paštą.

Reguliariai tikrinkite, kas apie jus žinoma. 2026 metais turite teisę pagal GDPR (jei esate Europoje) ar panašius įstatymus kitur prašyti kompanijų parodyti, kokius jūsų duomenis jie turi. Padarykite tai. Nustebsite. Ir tada prašykite juos ištrinti.

Šifruokite viską. Jūsų kietąjį diską, išorinį diską, USB atmintukus. VeraCrypt yra nemokamas ir patikimas. Jei jūsų įrenginys pametamas ar pavogtas, jūsų duomenys lieka saugūs.

Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Ir ne bet kokią – Bitwarden arba KeePassXC. Unikalus, sudėtingas slaptažodis kiekvienai paslaugai. Taip, žinau, tai skamba bauginančiai, bet slaptažodžių tvarkyklė viską padaro paprasta. Ir įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją visur, kur tik galima – bet naudokite autentifikavimo programą kaip Aegis (Android) ar Raivo (iOS), ne SMS, nes SMS gali būti perimti.

Ir štai dar vienas dalykas, apie kurį mažai kas galvoja – jūsų fizinė aplinka. Ar žinote, kad daugelis naujų televizorių turi kameras ir mikrofonus? Kad jūsų išmanusis namų asistentas (Alexa, Google Home) nuolat klausosi? Kad jūsų dulkių siurblys robotas kartografuoja jūsų namus ir siunčia tuos duomenis į debesis?

Aš nesakau, kad turite gyventi kaip technologijų atsiskyrėlis miške (nors tai irgi variantas!). Bet būkite sąmoningi. Jei turite išmanųjį namų asistentą, padėkite jį kambaryje, kur nekalbate apie asmeninius dalykus. Uždenkite savo nešiojamojo kompiuterio kamerą, kai jos nenaudojate (taip, tai nėra paranoja – net FBI direktorius tai daro). Išjunkite mikrofono prieigą programoms, kurioms jos tikrai nereikia.

Ir galiausiai – kalbėkite apie tai su kitais. Privatumas yra ne tik asmeninis dalykas, bet ir kolektyvinis. Kuo daugiau žmonių rūpinasi savo privatumu, tuo sunkiau korporacijoms ir vyriausybėms mus visus stebėti. Papasakokite draugams apie Signal. Padėkite tėvams nustatyti jų telefono privatumo nustatymus. Dalinkitės žiniomis.

Privatumas kaip gyvenimo būdas, ne paranoja

Žinau, visa tai gali atrodyti per daug. Galbūt skaitydami šį straipsnį galvojate: „Dieve mano, ar tikrai turiu visa tai daryti? Gal aš tiesiog per daug galvoju?” Ir štai ką noriu pasakyti – ne, jūs negalvojate per daug. Jūsų privatumas yra svarbus. Jūsų duomenys yra vertingi. Ir jūs turite teisę juos apsaugoti.

Bet taip pat nesitikiu, kad rytoj atsikelsite ir įgyvendinsite viską, ką čia aprašiau. Tai būtų perdegimas garantuotas. Vietoj to, pradėkite nuo mažų žingsnių. Gal šią savaitę pakeiskite naršyklę. Kitą savaitę įdiekite VPN. Po mėnesio pereikite prie Signal. Po trijų mėnesių peržiūrėkite savo socialinių tinklų nustatymus.

Privatumas 2026 metais yra kaip sveikata – tai ne vienkartinis pasiekimas, bet nuolatinė praktika. Kartais suklumpate. Kartais naudojate Google, nes tai patogiau. Kartais paspaudžiate „Sutinku su visais slapukais”, nes tiesiog norite paskaityti tą straipsnį. Ir tai gerai. Tobulumas yra privatumo priešas – geriau daryti kažką nei nieko, laukiant tobulos privatumo strategijos.

Svarbiausia yra tai, kad dabar jūs žinote. Žinote, kas vyksta. Žinote, kokie įrankiai egzistuoja. Žinote, kad turite pasirinkimą. Ir kiekvieną dieną galite pasirinkti šiek tiek daugiau privatumo, šiek tiek daugiau kontrolės virš savo skaitmeninės egzistencijos.

Nes galų gale, jūsų gyvenimas – jūsų mintys, jūsų pokalbiai, jūsų pirkimai, jūsų vietos – tai JŪSŲ. Ne Google. Ne Facebook. Ne jūsų vyriausybės. Jūsų. Ir verta kovoti už teisę tai išlaikyti privačiu.

Taigi pirmyn, draugai. Atsiimkite savo privatumą. Po vieną žingsnį. Po vieną įrankį. Po vieną pasirinkimą vienu metu. Jūs tai galite. Ir, tiesą sakant, 2026 metais jūs tai privalote.