Kodėl kompiuterio gedimai dažniau pasitaiko nei manome

Kompiuteriai tapo tokia kasdienybės dalimi, kad pastebime juos tik tada, kai kažkas negerai. Vilniuje, kaip ir bet kuriame kitame mieste, kompiuterių gedimų priežastys būna labai įvairios – nuo paprasčiausio dulkių susikaupimo iki sudėtingų programinių konfliktų. Dažnai žmonės klausia, kodėl jų kompiuteris, kuris dar prieš mėnesį veikė puikiai, staiga pradeda lėtėti arba visai nebeįsijungia.

Atsakymas paprastas – elektronika turi savo eksploatacijos laiką, o aplinkos sąlygos Lietuvoje, ypač žiemą su centrinio šildymo sezonui būdingu sausu oru ir vasarą su drėgme, daro savo. Temperatūros svyravimai, elektros tinklo įtampos šuoliai, netgi oro kokybė patalpose – visa tai veikia jūsų įrangą. Neretai gedimus sukelia ir patys vartotojai, nors ir netyčia – įdiegdami netinkamas programas, nepaisydami atnaujinimų ar tiesiog ignoruodami pirmuosius gedimo požymius.

Garsai, kurie turėtų jus sunerimti

Vienas iš aiškiausių ženklų, kad su kompiuteriu kažkas negerai, yra neįprasti garsai. Jei jūsų kompiuteris pradeda skleisti garsus, kurių anksčiau negirdėjote, tai tikrai verta atkreipti dėmesį.

Kietojo disko cypimas ar spragtelėjimas – tai vienas rimčiausių signalų. Mechaniniai kietieji diskai (HDD) turi judančias dalis, ir kai jos pradeda gedti, dažniausiai išgirsite būdingą spragtelėjimą ar cypimą. Tai reiškia, kad diskas gali sugesti bet kurią akimirką, o kartu prarasite visus duomenis. Jei girdite tokius garsus, nedelsiant darykite atsarginę kopiją ir ruoškitės keisti diską.

Ventiliatorių triukšmas taip pat daug pasako. Normaliai veikiantis ventiliatorius skleidžia tolygų, tylų ūžesį. Jei pradeda girdėti girgždėjimą, traškėjimą ar ventiliatorius dirba pernelyg garsiai – tai rodo, kad jis užsiteršęs dulkėmis arba jo guoliai pradeda irti. Vilniuje, ypač gyvenant prie judrios gatvės, dulkės į kompiuterio vidų patenka gana sparčiai. Užsikimšę ventiliatoriai negali tinkamai vėsinti komponentų, o tai gali sukelti perkaitimą ir rimtesnius gedimus.

Pyptelėjimai įjungiant kompiuterį – tai BIOS sistemos diagnostikos signalai. Vienas trumpas pyptelėjimas paprastai reiškia, kad viskas gerai. Tačiau keletas trumpų, ilgas pyptelėjimas ar jų kombinacijos rodo konkrečias problemas su atmintimi, vaizdo plokšte ar kitais komponentais. Kiekviena pagrindinės plokštės gamintoja turi savo pyptelėjimų kodų sistemą, kurią galima rasti internete.

Kai kompiuteris lėtėja – ne visada reikia naujo

Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria Vilniaus gyventojai – kompiuterio lėtėjimas. Daugelis iš karto galvoja apie naujo įrenginio pirkimą, nors dažnai problemos sprendimas yra daug paprastesnis.

Pirmiausia patikrinkite, kiek laisvos vietos liko sisteminiame diske. Windows operacinė sistema reikalauja bent 15-20% laisvos vietos diske, kad galėtų normaliai veikti. Jei diske liko mažiau vietos, sistema pradeda lėtėti, nes neturi kur laikyti laikinųjų failų. Išvalykite nereikalingus failus, pašalinkite seniai nenaudojamas programas.

Paleisties programų perteklius – kita dažna priežastis. Daugelis programų įdiegimo metu automatiškai įsideda į paleisties sąrašą. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą įjungus kompiuterį, jos pradeda veikti fone, nors jums jų visai nereikia. Atidarykite užduočių tvarkytuvą (Task Manager), pereikite į skiltį „Startup” ir išjunkite programas, kurių nereikia paleisti kartu su sistema.

Kietojo disko būklė irgi turi įtakos. Jei vis dar naudojate senąjį mechaninį HDD, o ne SSD (Solid State Drive), tai gali būti pagrindinė lėtumo priežastis. SSD diskų kainos pastaraisiais metais labai sumažėjo, o greičio skirtumas yra milžiniškas. Net ir senesniame kompiuteryje pakeitus HDD į SSD, jis gali atgauti antrą gyvenimą.

Mėlynasis mirties ekranas ir kitos ekrano problemos

Mėlynasis ekranas (Blue Screen of Death arba BSOD) – tai Windows operacinės sistemos būdas pasakyti, kad įvyko kritiška klaida. Nors tai atrodo baugiai, iš tikrųjų tai apsauginis mechanizmas, neleidžiantis sistemai pakenkti aparatūrai ar duomenims.

Jei mėlynasis ekranas pasirodo kartą per kelis mėnesius, tai gali būti atsitiktinė programinė klaida ir nėra didelio pavojaus. Tačiau jei tai kartojasi dažnai, reikia ieškoti priežasties. BSOD ekrane visada rodomas klaidos kodas – užsirašykite jį ir paieškokite internete. Dažniausiai tai padeda nustatyti, kuris komponentas ar tvarkyklė kelia problemą.

Ekrano mirgėjimas ar artefaktai (keisti spalvoti taškai, linijos, iškraipyti vaizdai) paprastai rodo vaizdo plokštės problemas. Tai gali būti perkaitimas, gedimas arba tvarkyklių konfliktai. Pirmiausia atnaujinkite vaizdo plokštės tvarkykles. Jei tai nepadeda, patikrinkite temperatūrą specialiomis programomis kaip GPU-Z ar HWMonitor. Vaizdo plokštė neturėtų įkaisti virš 80-85°C.

Juodas ekranas įjungus kompiuterį, kai girdite, kad sistema veikia, bet nieko nematote – tai gali būti monitoriaus, vaizdo plokštės ar kabelio problema. Pabandykite prijungti kitą monitorių arba patikrinkite, ar gerai įkištas vaizdo kabelis. Kartais tai būna ir RAM atminties problema.

Interneto ryšio problemos namų sąlygomis

Interneto ryšio problemos Vilniuje dažnai nėra susijusios su pačiu kompiuteriu, bet būtent kompiuteris gali padėti jas diagnozuoti. Jei internetas veikia lėtai ar nutrūkinėja, pirmiausia reikia nustatyti, ar problema kompiuteryje, ar maršrutizatoriuje.

Paprastas testas – prijunkite kompiuterį prie maršrutizatoriaus laidu, o ne per Wi-Fi. Jei problema išnyksta, tai reiškia, kad problema bevielio ryšio pusėje. Vilniaus daugiabučiuose, kur visi kaimynai naudoja Wi-Fi, dažnai būna perpildyti kanalai. Galite pakeisti Wi-Fi kanalą maršrutizatoriaus nustatymuose – yra specialios programos kaip WiFi Analyzer, kurios parodo, kurie kanalai mažiausiai užimti.

Tinklo plokštės tvarkyklės taip pat gali kelti problemų. Ypač po Windows atnaujinimų kartais tvarkyklės „sugenda” arba pakeičiamos į netinkamas. Pereikite į įrenginių tvarkytuvą (Device Manager), raskite tinklo adapterį ir pabandykite atnaujinti arba grąžinti ankstesnę tvarkyklės versiją.

DNS serverių pakeitimas kartais padeda išspręsti lėto interneto ar kai kurių svetainių nepasiekiamumo problemas. Vietoj interneto tiekėjo DNS, pabandykite naudoti Google DNS (8.8.8.8 ir 8.8.4.4) arba Cloudflare DNS (1.1.1.1).

Virusai, kenkėjiškos programos ir kaip jų išvengti

Nors šiuolaikinės operacinės sistemos turi integruotą apsaugą, kenkėjiškos programos vis dar yra viena dažniausių kompiuterių problemų priežasčių. Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, populiariausi kibernetiniai sukčiavimai yra per elektroninius laiškus ir suklastotus pranešimus.

Pagrindiniai ženklai, kad jūsų kompiuteryje gali būti virusų: kompiuteris staiga sulėtėjo, atsiranda keistos programos, kurios nebuvo įdiegtos, naršyklėje keičiasi pagrindinis puslapis ar paieškos sistema, pradeda šokti reklaminiai langai net nesinaudojant naršykle, antivirusinė programa išsijungia ir jos nepavyksta įjungti.

Kaip apsisaugoti? Pirmiausia niekada neatsidarykite el. laiškų priedų iš nežinomų siuntėjų. Net jei laiškas atrodo esąs iš banko ar kurjerių tarnybos, patikrinkite siuntėjo adresą – dažnai jis būna panašus į tikrąjį, bet su nedideliais skirtumais. Tikri bankai niekada neprašo paspausti nuorodų ir įvesti slaptažodžių.

Naudokite antivirusinę programą. Windows Defender, kuris įeina į Windows 10 ir 11, yra visai pakankamas daugumai vartotojų. Užtikrinkite, kad jis įjungtas ir reguliariai atnaujinamas. Papildomai galite kartą per mėnesį paleisti Malwarebytes nuskaitymą – ši programa nemokamoje versijoje puikiai aptinka kenkėjiškas programas.

Atnaujinimai yra kritiškai svarbūs. Taip, jie kartais būna nepatogūs ir reikalauja kompiuterio perkrovimo, bet būtent per saugumo spragas senose programose dažniausiai patenka virusai. Nustatykite automatinius atnaujinimus bent operacinei sistemai ir antivirusinei programai.

Kada savarankiškas sprendimas tampa pavojingas

Yra situacijų, kai bandymas pačiam sutaisyti kompiuterį gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Svarbu žinoti savo kompetencijos ribas ir suprasti, kada geriau kreiptis į specialistus.

Jei matote dūmus ar jaučiate degėsių kvapą – nedelsiant išjunkite kompiuterį iš elektros tinklo. Tai reiškia, kad kažkas viduje dega ar trumpina. Tokiu atveju bandymas toliau naudoti kompiuterį gali sukelti gaisrą. Tai tikrai ne ta situacija, kurią galima spręsti pačiam.

Fiziniai pažeidimai – jei ant kompiuterio buvo išlietas skystis, jis nukrito ar buvo mechaniškai pažeistas, geriau neeksperimentuoti. Nešiojamųjų kompiuterių viduje yra daug smulkių, trapių komponentų, o skysčiai gali sukelti trumpąjį jungimą net po kelių dienų, kai atrodo, kad viskas išdžiūvo.

Duomenų atkūrimas iš gedusio kietojo disko – tai tikrai ne savarankiško darbo sritis. Jei diskas pradėjo keistai garsai arba visai nebeaptinkamas, kiekvienas bandymas jį įjungti mažina duomenų atkūrimo tikimybę. Profesionalios duomenų atkūrimo laboratorijos turi specialią įrangą ir dirba sterilių sąlygų kamerose.

BIOS ar firmware atnaujinimai – tai procedūros, kurios neteisingai atliktos gali visiškai „užmušti” kompiuterį. Jei nesate tikri, ką darote, geriau pasikonsultuokite su specialistu. Neteisingai atnaujinus BIOS, pagrindinė plokštė gali tapti visiškai neveikiančia.

Prevencinė priežiūra – geriau užkirsti kelią nei gydyti

Daugelio gedimų galima išvengti, jei reguliariai skiriame laiko kompiuterio priežiūrai. Tai nereikalauja daug pastangų, bet gali sutaupyti ir pinigų, ir nervų.

Fizinis valymas turėtų būti atliekamas bent kartą per metus, o jei turite naminius gyvūnus ar gyvename dulkėtoje aplinkoje – dar dažniau. Dulkės kaupiasi ventiliatoriuose, radiatoriuose ir trukdo normaliam vėsinimui. Stacionarų kompiuterį galima išvalyti pačiam – išjunkite jį iš elektros, atidarykite korpusą ir atsargiai išpūskite dulkes suslėgto oro balionėliu (parduodami elektronikos parduotuvėse). Nešiojamuosius kompiuterius geriau valyti pas specialistus, nes jų konstrukcija sudėtingesnė.

Programinė priežiūra apima reguliarų nereikalingų failų valymą, laikinųjų failų šalinimą, programų atnaujinimus. Windows turi integruotą disko valymo įrankį (Disk Cleanup), kurį verta paleisti kas mėnesį. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti įdiegtas programas ir pašalinti tas, kuriomis nesinaudojate.

Atsarginės kopijos – tai ne priežiūra, bet draudimas nuo nelaimių. Svarbius duomenis visada turėtumėte saugoti bent dviejose vietose. Galite naudoti išorinį kietąjį diską, debesų saugyklą (Google Drive, OneDrive, Dropbox) arba abu variantus. Nustatykite automatinius atsarginių kopijų kūrimą – šiuolaikinės sistemos tai daro labai paprastai.

Elektros tinklo apsauga Vilniuje yra ypač aktuali. Lietuvos elektros tinkle pasitaiko įtampos šuolių, o vasaros audros gali sukelti perkūnijos iškrovas. Naudokite kokybišką maitinimo šaltinį su įtampos stabilizavimu arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį). Tai apsaugos jūsų įrangą ir duomenis nuo staigių elektros nutrūkimų.

Ką daryti prieš nešant kompiuterį į remontą

Jei nusprendėte, kad laikas kreiptis į specialistus, yra keletas dalykų, kuriuos verta padaryti iš anksto. Tai sutaupys laiko ir pinigų, o kartais net padės išvengti reikalingumo vežti kompiuterį į servisą.

Užsirašykite problemos apraiškas kuo tiksliau. Ne „kompiuteris neveikia”, o „kompiuteris įsijungia, girdžiu ventiliatorių garsą, bet ekrane nieko nematau, ir pypsi tris kartus trumpai”. Kuo tiksliau aprašysite problemą, tuo greičiau specialistas galės ją diagnozuoti ir pasiūlyti sprendimą. Kartais net telefonu konsultavęsis galite gauti patarimą, kaip išspręsti problemą savarankiškai.

Padarykite atsarginę duomenų kopiją, jei tai įmanoma. Nors rimti servisai neliečia kliento duomenų, visada yra rizika, kad remontuojant kažkas gali nutikti. Be to, kartais problemos sprendimas reikalauja operacinės sistemos perkėlimo, o tai reiškia, kad duomenys bus ištrinti.

Išsaugokite visus slaptažodžius ir licencijas. Jei reikės iš naujo įdiegti operacinę sistemą ar programas, jums prireiks licencinių raktų. Užsirašykite juos arba nufotografuokite. Taip pat įsiminkite savo Windows prisijungimo slaptažodį – kartais specialistams jo reikia diagnostikai.

Pasiteiraukite apie preliminarią kainą ir remonto trukmę. Rimti servisai Vilniuje paprastai siūlo nemokamą diagnostiką ir tik po jos pateikia remonto sąmatą. Jei jums iš karto telefonu sako tikslią kainą nematę kompiuterio – tai turėtų kelti įtarimų. Kiekvienas gedimas individualus, ir tikslią kainą galima pasakyti tik po apžiūros.

Patikrinkite garantiją. Jei jūsų kompiuteris ar jo komponentai dar garantiniai, bandymas pačiam ardyti ar vežti į neoficialų servisą gali panaikinti garantiją. Tokiu atveju geriau kreiptis į oficialų gamintojo atstovą arba parduotuvę, kurioje pirkote.

Galiausiai, pasitikėkite savo nuojauta renkantis servisą. Jei konsultantas neskuba, aiškiai atsako į klausimus ir nevarinėja pirkti papildomų paslaugų – tai geras ženklas. Vilniuje yra daug kompiuterių remonto įmonių, ir verta paskaityti atsiliepimus internete prieš pasirenkant. Dažnai geriau sumokėti šiek tiek daugiau patikimame servise nei sutaupyti ir gauti nekokybišką paslaugą ar net papildomų problemų.

Kompiuterių gedimų negalima visiškai išvengti – tai elektronika, kuri turi savo tarnavimo laiką. Tačiau daugelį problemų galima pastebėti iš anksto ir išspręsti nesukėlus didelių nepatogumų. Svarbiausias dalykas – neignoruoti pirmųjų gedimo ženklų, reguliariai prižiūrėti savo įrangą ir žinoti, kada savarankiški bandymai turi užleisti vietą profesionalams. Šis balansas tarp savarankiškumo ir sveiko proto padės jūsų kompiuteriui tarnauti ilgai ir patikimai.