Kodėl verta ieškoti alternatyvių informacijos šaltinių

Gyvename laikais, kai informacijos srautai yra milžiniški, bet kartu ir labai kontroliuojami. Didžiosios technologijų kompanijos, vyriausybės ir įvairios organizacijos turi galimybę formuoti, ką mes matome savo naujienų srautuose. Kartais tai daroma saugumo sumetimais, kartais – politiniais tikslais, o kartais tiesiog dėl komercinių interesų.

Problema ta, kad ne visada aišku, kas yra tikra cenzūra, o kas – pagrįstas klaidinančios informacijos filtravimas. Tačiau viena aišku – jei norite turėti platesnį vaizdą apie tai, kas vyksta pasaulyje, verta mokėti rasti informaciją, kuri galbūt nepateks į pagrindinius žiniasklaidos kanalus.

Alternatyvūs informacijos šaltiniai nereiškia konspiracinių teorijų ar nepatikimų puslapių. Tai gali būti visiškai legitimūs žurnalistai, tyrėjai ar organizacijos, kurie tiesiog dirba už įprastų kanalų ribų. Jie gali nagrinėti temas, kurias didžioji žiniasklaida ignoruoja, arba pateikti kitokius požiūrius į įvykius.

RSS srautai – senas, bet patikimas būdas

Vienas iš efektyviausių būdų kontroliuoti, kokią informaciją gaunate, yra RSS technologija. Nors ji gali atrodyti pasenusi, tai vis dar vienas geriausių būdų sekti naujienas be algoritmų įsikišimo.

RSS leidžia jums prenumeruoti bet kurį puslapį, kuris palaiko šią technologiją, ir gauti visas naujienas chronologine tvarka. Jokių algoritmų, kurie sprendžia, ką jums rodyti, jokios asmeninės informacijos rinkimo, jokių reklamų tarp įrašų.

Kad pradėtumėte naudoti RSS, reikia RSS skaityklės. Populiarios programos yra Feedly, Inoreader ar The Old Reader. Taip pat galite naudoti atvirojo kodo sprendimus kaip FreshRSS, kurį galite įsidiegti savo serveryje ir turėti visišką kontrolę.

Daugelis nepriklausomų naujienų portalų, blogų ir tyrėjų vis dar palaiko RSS. Tiesiog ieškokite puslapyje mažo oranžinio simbolio arba nuorodos „RSS feed”. Kartais reikia pažiūrėti puslapio apačioje ar nustatymuose.

Decentralizuotos socialinės platformos kaip informacijos šaltinis

Tradicinės socialinės platformos kaip Facebook, Twitter (X) ar YouTube turi griežtus turinio moderavimo taisykles. Nors dažnai tai yra geras dalykas, kartais tai reiškia, kad teisėta, bet kontroversišką informaciją gali būti sunku rasti.

Decentralizuotos platformos veikia kitaip. Mastodon, pavyzdžiui, yra federacinė socialinė platforma, kur kiekvienas serveris (instancija) turi savo taisykles. Jei viename serveryje turinys yra cenzūruojamas, galite tiesiog pereiti į kitą arba net sukurti savo.

PeerTube yra decentralizuota vaizdo įrašų platforma, kuri veikia panašiai. Odysee ir LBRY naudoja blockchain technologiją, kad užtikrintų, jog turinys negali būti lengvai pašalintas. Minds yra dar viena alternatyva, kuri pabrėžia žodžio laisvę ir privatumą.

Svarbu suprasti, kad šios platformos nėra tobulos. Būtent dėl mažesnės moderacijos jose kartais galima rasti ir tikrai klaidinančio ar netgi pavojingo turinio. Todėl kritinis mąstymas čia dar svarbesnis nei įprastose platformose.

Telegram kanalai ir uždaros bendruomenės

Telegram tapo vienu populiariausių būdų dalintis informacija, kuri gali būti cenzūruojama kitur. Dėl savo šifravimo galimybių ir palyginti laisvos turinio politikos, jis pritraukė įvairių žurnalistų, aktyvistų ir tyrėjų.

Yra tūkstančiai Telegram kanalų, kurie dalijasi naujienomis apie politiką, ekonomiką, technologijas ir kitas temas. Kai kurie iš jų yra profesionalių žurnalistų, kurie nusprendė dirbti nepriklausomai. Kiti – entuziastų, kurie renka ir analizuoja informaciją iš įvairių šaltinių.

Norėdami rasti kokybišką Telegram turinį, pradėkite nuo žinomų žurnalistų ar organizacijų, kurios jus domina. Dažnai jie savo svetainėse ar kitose socialinėse platformose skelbia nuorodas į savo Telegram kanalus. Taip pat galite naudoti paieškos funkcijas pačiame Telegram arba išorinius katalogus.

Būkite atsargūs su anoniminiais kanalais, kurie skelbia sensacingą informaciją be šaltinių. Geriausi kanalai visada nurodo, iš kur gavo informaciją, ir leidžia jums patiems patikrinti faktus.

Tor naršyklė ir „dark web” informacijos šaltiniai

Tor naršyklė leidžia pasiekti interneto dalį, kuri nėra indeksuojama įprastų paieškos sistemų ir kur cenzūra yra daug sunkesnė. Nors „dark web” turi blogą reputaciją dėl neteisėtos veiklos, ten taip pat yra daug legitimių informacijos šaltinių.

Daugelis žinomų naujienų organizacijų, įskaitant BBC, Deutsche Welle ir ProPublica, turi .onion versijas savo svetainių. Šios versijos yra specialiai sukurtos žmonėms, gyvenantiems šalyse su griežta interneto cenzūra, bet bet kas gali jomis naudotis.

Tor taip pat leidžia pasiekti forumus ir bendruomenes, kur žmonės diskutuoja apie jautrias temas be baimės būti identifikuotiems. SecureDrop yra sistema, kuri leidžia informatorių saugiai siųsti informaciją žurnalistams per Tor tinklą.

Naudojant Tor, svarbu suprasti pagrindinius saugumo principus. Nenaudokite savo asmeninių paskyrų prisijungę per Tor. Neatsisiųskite įtartinų failų. Ir nepamirškite, kad anonimumas nereiškia, jog galite ignoruoti įstatymus ar etiką.

Specialios paieškos sistemos ir informacijos agregatoriai

Google ir kitos pagrindinės paieškos sistemos filtruoja rezultatus pagal daugelį kriterijų, įskaitant jūsų vietą, paieškos istoriją ir tai, ką jie laiko „patikimu” turiniu. Kartais tai reiškia, kad tam tikra informacija tiesiog nepasirodys jūsų paieškos rezultatuose.

Yandex, rusų paieškos sistema, dažnai rodo skirtingus rezultatus nei Google, ypač temomis, susijusiomis su Rytų Europa ar Rusija. DuckDuckGo pabrėžia privatumą ir nerodo personalizuotų rezultatų. Brave Search taip pat orientuojasi į privatumą ir nepriklausomumą.

Yra ir specializuotų įrankių. Searx yra metapaieškos sistema, kuri sujungia rezultatus iš daugelio šaltinių ir gali būti įdiegta jūsų pačių serveryje. Ahmia yra paieškos sistema specialiai Tor tinklui.

Informacijos agregatoriai kaip AllSides ar Ground News bando pateikti naujienas iš skirtingų politinių perspektyvų. Tai padeda pamatyti, kaip skirtingi šaltiniai aprašo tuos pačius įvykius, ir suformuoti objektyvesnį vaizdą.

Kaip vertinti informacijos patikimumą

Kai ieškote informacijos už pagrindinių kanalų ribų, kritinis mąstymas tampa dar svarbesnis. Ne visa alternatyvi informacija yra patikima, ir būtent todėl ji kartais yra filtruojama ar pažymima kaip klaidinanti.

Visada tikrinkite šaltinius. Ar autorius nurodo, iš kur gavo informaciją? Ar galite patys rasti pirminius šaltinius? Ar kiti nepriklausomi šaltiniai patvirtina tą pačią informaciją?

Atkreipkite dėmesį į kalbą ir toną. Patikimi šaltiniai paprastai vengia pernelyg emocingos kalbos ir sensacijų. Jei straipsnis atrodo parašytas tam, kad sukeltų stiprią emocinę reakciją, būkite atsargūs.

Patikrinkite datos. Kartais sena informacija yra pateikiama taip, tarsi būtų nauja, kad sukeltų reakciją. Taip pat žiūrėkite, ar autorius reguliariai atnaujina savo turinį, kai atsiranda naujų faktų.

Naudokite faktų tikrinimo įrankius, bet žinokite, kad ir jie gali turėti šališkumą. Snopes, FactCheck.org ir PolitiFact yra populiarūs, bet verta žiūrėti į jų metodologiją ir šaltinius, o ne tik į galutinį verdiktą.

Praktiniai žingsniai informacijos laisvei

Pradėkite nuo diversifikacijos. Nepriklausykite tik nuo vieno ar dviejų informacijos šaltinių. Turėkite mišinį pagrindinių naujienų portalų, nepriklausomų žurnalistų, specializuotų blogų ir tarptautinių šaltinių.

Sukurkite savo informacijos ekosistemą. Naudokite RSS skaityklę kaip pagrindinį įrankį, papildykite ją Telegram kanalais, sekite įdomius autorius decentralizuotose platformose. Periodiškai naudokite alternatyvias paieškos sistemas, kad patikrintumėte, ar negaunate pernelyg filtruoto vaizdo.

Investuokite į privatumą ir saugumą. Naudokite VPN, kai ieškote jautrios informacijos. Apsvarstykite Tor naršyklę tam tikroms užduotims. Naudokite šifruotus pranešimų siuntimo įrankius, kai diskutuojate apie kontroversiškas temas.

Mokykitės nuolat. Informacijos kraštovaizdis keičiasi greitai. Nauji įrankiai atsiranda, seni išnyksta, cenzūros metodai tobulėja. Sekite bendruomenes, kurios diskutuoja apie informacijos laisvę ir privatumą internete.

Dalinkitės žiniomis atsakingai. Jei radote svarbios informacijos, kuri gali būti cenzūruojama, pagalvokite, kaip ja dalintis taip, kad ji pasiektų kitus, bet nekenktų žmonėms. Kartais geriau dalintis privačiai su patikimais žmonėmis nei viešai socialinėse platformose.

Atminkite, kad tikslas nėra tapti paranojiškam ar pasitikėti tik kraštutiniais šaltiniais. Tikslas – turėti įrankius ir žinias, kad galėtumėte prieiti prie įvairios informacijos ir patys spręsti, kuo tikėti. Informacijos laisvė prasideda nuo jūsų pačių pastangų ją ieškoti ir kritiškai vertinti.