Kai tyla pasako daugiau nei žodžiai

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus bandžiau rasti informacijos apie vieną skandalą, kuris turėjo paveikti tūkstančius žmonių. Naršiau pagrindinius naujienų portalus, žiūrėjau televizijos žinias, skaitau laikraščius – nieko. Tyla. Tarsi to įvykio apskritai nebuvo. O vis dėlto socialiniuose tinkluose žmonės apie tai kalbėjo, dalijosi nuotraukomis, dokumentais. Būtent tada supratau, kad informacijos laisvė ir jos prieinamumas – ne tas pats dalykas.

Šiandien gyvename paradoksalioje situacijoje. Turime daugiau informacijos šaltinių nei bet kada istorijoje, tačiau kartu susidūriame su vis rafinuotesniais cenzūros mechanizmais. Nebėra brutalios raudonos linijos per straipsnį ar draudimo spausdinti. Dabar tai daroma subtiliau – ignoruojant, nustumiant į užmarštį, „faktų tikrinimo” priedanga ar paprasčiausiai užgožiant triukšmu apie kitas, mažiau svarbias temas.

Alternatyvių naujienų platformos – pirmoji gynybos linija

Pradėkime nuo pagrindų. Jei norite pirmas sužinoti tai, ko nepasakoja pagrindinė žiniasklaida, turite diversifikuoti savo informacijos šaltinius. Skamba kaip investavimo patarimas, tiesa? Na, iš esmės taip ir yra – investuojate į savo žinojimą.

Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į nepriklausomus žurnalistus ir mažesnes naujienų platformas. Tai nereiškia, kad turite tikėti viskuo, ką jie rašo, bet šie šaltiniai dažnai drįsta liesti temas, kurių vengia didieji žaidėjai. Substack, Medium, nepriklomų žurnalistų tinklaraščiai – tai vietos, kur dar galima rasti nesuvaržyto žurnalizmo.

Telegram kanalai tapo tikru informacijos šaltiniu tiems, kas nori žinoti daugiau. Čia rasite ir žurnalistų, ir analitikų, ir paprastų žmonių, kurie dalijasi tuo, ką mato savo akimis. Tiesa, čia reikia būti atsargiam – ne viskas, kas skelbiama, yra tiesa. Bet jei matote, kad keletas skirtingų šaltinių praneša apie tą patį įvykį, kurį ignoruoja pagrindinė žiniasklaida, verta pasidomėti giliau.

Socialinių tinklų algoritmai – kaip juos apgauti

Facebook, Twitter (dabar X), Instagram – visi šie tinklai naudoja algoritmus, kurie sprendžia, ką jūs matysite. Ir čia slypi problema. Šie algoritmai nėra neutralūs. Jie turi savo prioritetus, o kartais ir aiškius nurodymus, ką rodyti, o ką – ne.

Praktiškas patarimas: nepriklausykite tik nuo pagrindinio srauto. Aktyviai ieškokite ir sekite žmones, kurie mąsto kitaip nei jūs. Taip, tai gali būti nepatogu, bet būtent taip išvengsite „burbulo efekto”. Kai algoritmas mato, kad domitės įvairiomis nuomonėmis, jis pradeda rodyti platesnį spektrą.

Naudokite paiešką socialiniuose tinkluose strategiškai. Jei įvyko kažkas svarbaus, ieškokite ne tik pagal pagrindinius raktinius žodžius, bet ir pagal susijusias frazes, vietoves, žmonių vardus. Dažnai cenzūruojamas turinys „išsprūsta” per tokius šoninius kelius.

Dar vienas triukas – stebėkite, kas vyksta kitose šalyse. Tai, kas cenzūruojama vienoje valstybėje, gali būti laisvai prieinama kitoje. VPN tampa ne prabangos, o būtinybės įrankiu.

RSS srautai ir el. pašto prenumeratos – senoji mokykla veikia

Gal skamba senoviškai, bet RSS srautai vis dar yra vienas efektyviausių būdų sekti informaciją be tarpininkų. Kai prenumeruojate RSS srautą, jūs gaunate viską, ką skelbia tas šaltinis – be algoritmų, be filtravimo, be „rekomendacijų”.

Feedly, Inoreader ar net paprastas RSS skaitytuvas jūsų naršyklėje – pasirinkite tai, kas jums patogiau. Pridėkite įvairių šaltinių: nuo pagrindinių naujienų portalų iki mažų nepriklausomų tinklaraščių. Taip sukursite savo asmeninį naujienų srautą, kurį kontroliuojate tik jūs.

El. pašto prenumeratos taip pat nevertėtų nuvertinti. Daugelis nepriklausomų žurnalistų ir analitikų siunčia savo medžiagą tiesiogiai prenumeratoriams. Tai apeina visus socialinius tinklus ir jų cenzūrą. Žinoma, jūsų el. pašto dėžutė gali prisipildyti, bet geriau turėti per daug informacijos nei jos stokoti.

Darknet ir užšifruotos platformos – ne tik nusikaltėliams

Kai kas išgirdę žodį „darknet” iškart įsivaizduoja nusikaltėlius ir nelegalią veiklą. Tačiau realybė daug sudėtingesnė. Darknet – tai tiesiog interneto dalis, kuri nėra indeksuojama įprastų paieškos sistemų ir reikalauja specialios programinės įrangos prieigai.

Tor naršyklė – tai jūsų vartai į šią interneto dalį. Čia rasite WikiLeaks veidrodžius, nepriklausomus naujienų portalus, forumus, kur žmonės dalijasi informacija, kurią kitur būtų neįmanoma paskelbti. Taip, reikia būti atsargiam ir naudoti sveiko proto, bet tai nėra taip baisu, kaip daugelis mano.

Signal, Telegram (su slaptaisiais pokalbiais), ProtonMail – šios užšifruotos komunikacijos platformos leidžia žmonėms dalintis informacija, nebijant, kad kas nors klausosi. Būtent per tokius kanalus dažnai pirmieji išeina nutekinti dokumentai, liudytojų parodymai, vidinė informacija.

Praktiškai: įsidiekite Tor naršyklę ir tiesiog pasižvalgykite. Rasite Hidden Wiki – tai kaip Vikipedija, tik darknet versijai, su nuorodomis į įvairius šaltinius. Pradėkite nuo naujienų portalų, kurie veikia ir įprastame internete, ir darknet’e – taip lengviau orientuotis.

Bendruomenės ir tinklaveika – kolektyvinis žvalgybos darbas

Vienas žmogus negali sekti visko. Bet bendruomenė – gali. Būtent todėl taip svarbios grupės, forumai, pokalbių kambariai, kur žmonės dalijasi tuo, ką randa.

Reddit subreddit’ai, Discord serveriai, Telegram grupės – tai vietos, kur vyksta tikras kolektyvinis tyrimas. Žmonės dalijasi nuorodomis, analizuoja informaciją, tikrina faktus, diskutuoja. Kai kažkas randa kažką įdomaus, kiti padeda patikrinti ir patvirtinti.

Prisijunkite prie kelių tokių bendruomenių. Stebėkite, kaip jie dirba, kokius šaltinius naudoja, kaip tikrina informaciją. Laikui bėgant patys pradėsite prisidėti. Tai tarsi kolektyvinė žvalgyba – kiekvienas atneša savo informacijos gabalėlį, ir kartu sudėliojame visą paveikslą.

Svarbu: būkite kritiškas. Ne visa, kas dalijamasi tokiose grupėse, yra tiesa. Bet būtent diskusijos ir kolektyvinis tikrinimas padeda atskirti grūdus nuo pelų.

Faktų tikrinimo įrankiai ir šaltinių vertinimas

Gerai, dabar jūs turite prieigą prie daugybės alternatyvių informacijos šaltinių. Bet kaip žinoti, kam tikėti? Čia prasideda sunkiausias darbas – kritinis mąstymas ir faktų tikrinimas.

Pirmiausia, išmokite atpažinti pirminius šaltinius. Ar tai tiesioginis liudytojo pasakojimas? Ar tai dokumentas? Ar tai kažkieno interpretacija? Kuo arčiau pirminio šaltinio, tuo geriau.

Naudokite atvirkštinę paveikslėlių paiešką (Google Images, TinEye, Yandex). Tai padės nustatyti, ar nuotrauka tikrai iš to įvykio, apie kurį kalbama, ar tai senas vaizdas, panaudotas naujame kontekste.

Archive.org (Wayback Machine) – neįkainojamas įrankis. Jei įtariate, kad straipsnis buvo pakeistas ar ištrintas, galite patikrinti jo ankstesnes versijas. Taip pat galite išsaugoti svarbius puslapius patys, naudodami archive.today ar panašias paslaugas.

Kryžminis tikrinimas – tai jūsų geriausias draugas. Jei kažką skaitysite, ieškokite tos pačios informacijos kituose šaltiniuose. Jei randa tik vienas šaltinis – būkite atsargūs. Jei randa keli nepriklausomi šaltiniai – tikimybė, kad tai tiesa, didėja.

Kada žinai, kad kažką slepia

Yra tam tikri ženklai, kurie rodo, kad informacija galbūt yra cenzūruojama ar slopinama. Išmokite juos atpažinti.

Pirma, staigus tylėjimas. Jei tema buvo aktyvi, o paskui staiga visi nutilo – tai įtartina. Ypač jei matote, kad žmonės vis dar bando apie tai kalbėti socialiniuose tinkluose, bet jų įrašai negauna pasiekiamumo.

Antra, „faktų tikrintojai” masiškai puola tam tikrą temą. Nesakau, kad faktų tikrinimas yra blogas – priešingai, jis būtinas. Bet kai matote koordinuotą kampaniją, kur daugybė „faktų tikrintojų” vienu metu skelbia beveik identiškus paneigimus – verta pasidomėti, kas gi ten iš tikrųjų vyksta.

Trečia, kai žmonės pradeda būti baudžiami už tam tikros informacijos dalijimąsi. Užblokuoti profiliai, ištrinti įrašai, atšauktos paskyros – tai aiškūs cenzūros ženklai.

Ketvirta, kai pagrindinė žiniasklaida vieningai ignoruoja temą, nors ji akivaizdžiai svarbi ir aktuali. Jei matote, kad visi didieji portalai „nepastebi” kažko, kas turėtų būti pirmose antraštėse – tai ne atsitiktinumas.

Informacijos laisvė prasideda nuo jūsų

Taigi, grįžtame prie to, nuo ko pradėjome. Informacijos laisvė šiandien – tai ne tik teisė, bet ir atsakomybė. Negalime tiesiog pasyviai vartoti tai, ką mums pateikia pagrindinė žiniasklaida, ir tikėtis, kad gausime visą tiesą.

Turite būti aktyvūs. Ieškoti, tikrinti, analizuoti, dalintis. Taip, tai reikalauja laiko ir pastangų. Bet alternatyva – gyventi informaciniame burbule, kur kažkas kitas sprendžia, ką jūs turite žinoti, o ko – ne.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pridėkite kelis alternatyvius šaltinius prie savo kasdienio naujienų vartojimo. Įsidiekite Telegram ir užsiprenumeruokite kelis nepriklausomus kanalus. Išbandykite RSS skaitytuvą. Prisijunkite prie vienos ar dviejų bendruomenių, kur žmonės diskutuoja apie tai, kas vyksta.

Ir svarbiausia – išmokite mąstyti kritiškai. Nepatikėkite viskuo, ką skaitote, net jei tai atrodo kaip „cenzūruojama tiesa”. Tikrinkite, analizuokite, ieškokite įrodymų. Tiesa dažniausiai yra kažkur per vidurį tarp oficialios versijos ir konspiracinių teorijų.

Informacijos laisvė – tai ne duotybė. Tai kažkas, už ką reikia kovoti kasdien, kiekvienu savo pasirinkimu, kur ieškoti informacijos ir kam tikėti. Ir ta kova prasideda nuo jūsų – nuo jūsų smalsumo, nuo jūsų noro žinoti daugiau, nuo jūsų drąsos abejoti tuo, kas pateikiama kaip neginčijama tiesa.