Kodėl verta žinoti tai, ko tau nepasakoja

Gyvename laikais, kai informacija plaukia iš visų pusių kaip Niagara – bet ar tikrai matome visą paveikslą? Pagrindinės žiniasklaidos priemonės dažnai veikia kaip filtras, kuris ne tik pristato naujienas, bet ir nusprendžia, ką tau verta žinoti, o ką – ne. Kartais tai daroma sąmoningai, kartais dėl komercinių interesų, o kartais tiesiog dėl to, kad redaktoriai turi savo darbotvarkę.

Problema ta, kad kai kas nors sprendžia už tave, kokia informacija yra „tinkama”, tu prarandi galimybę susidaryti savo nuomonę. Tai tarsi žiūrėti filmą, kurio pusė scenų iškirpta – gali suprasti bendrą siužetą, bet praleidi svarbius niuansus, kurie visiškai pakeistų tavo supratimą apie tai, kas iš tikrųjų vyksta.

Alternatyvių žiniasklaidos šaltinių ekosistema

Jei nori ištrūkti iš informacinio burbulo, pirmas žingsnis – suprasti, kad egzistuoja visa ekosistema nepriklausomų žurnalistų, tyrinėtojų ir platformų, kurios nesibijo kalbėti apie tai, ką kiti tyli. Šie šaltiniai dažnai dirba su ribotais resursais, bet jų motyvacija yra kitokia – ne reitingai ar reklamos pajamos, o tiesos atskleidimas.

Pradėk nuo nepriklausomų žurnalistų, kurie dirba per platformas kaip Substack, Medium ar savo asmeninius tinklalapius. Šie žmonės dažnai yra buvę pagrindinės žiniasklaidos darbuotojai, kurie nusprendė palikti sistemą, nes nebenorėjo būti varžomi redakcinės politikos. Jie rašo apie tai, kas jiems atrodo svarbu, ne apie tai, kas generuoja klikų skaičių.

Kitas svarbus elementas – specializuotos platformos, kurios orientuojasi į konkrečias temas. Pavyzdžiui, jei domina geopolitika, yra platformų, kurios analizuoja tarptautinius įvykius be Vakarų šalių propagandinio filtro. Jei rūpi sveikatos temos – yra tyrinėtojų, kurie kelia nepatogiuš klausimus apie farmacijos pramonę ir medicinos praktikas.

Technologiniai įrankiai tavo informacinei laisvei

Gerai, dabar pereikime prie praktinių dalykų. Yra keletas technologijų, kurios padės tau pasiekti informaciją, kurią kažkas galbūt nori paslėpti.

Pirma – VPN. Taip, žinau, skamba kaip kažkas iš šnipų filmų, bet tai paprasčiausias būdas apeiti geografinius apribojimus ir pasiekti turinį, kuris gali būti blokuojamas tavo šalyje. Kai kurios naujienos ar platformos yra prieinamos tik tam tikrose šalyse, o VPN leidžia tau „būti” bet kur pasaulyje.

Antra – RSS skaitytuvai. Tai sena mokykla, bet vis dar veikia puikiai. Užuot laukęs, kol algoritmai nuspręs, ką tau parodyti socialiniuose tinkluose, tu pats pasirenksi šaltinius ir gauni visas jų publikacijas chronologine tvarka. Nėra jokios manipuliacijos, nėra jokio filtravimo – tik gryna informacija.

Trečia – decentralizuotos socialinės platformos kaip Mastodon ar Matrix. Jos neturi centralizuoto valdymo, todėl niekas negali nuspręsti, kas yra „dezinformacija” ir kas turėtų būti pašalinta. Čia rasi bendruomenes, kurios diskutuoja apie temas, kurios pagrindinėse platformose būtų cenzūruojamos.

Telegram kanalai taip pat yra aukso kasykla – daug nepriklausomų žurnalistų ir tyrinėtojų dalijasi savo atradimais būtent čia, nes platforma (bent jau kol kas) yra santykinai atspari cenzūrai.

Kaip atskirti grūdus nuo pelų

Štai čia prasideda sudėtingesnė dalis. Kai išeini už pagrindinės žiniasklaidos ribų, susiduri su nauja problema – kaip atskirti tikrą alternatyvią žurnalistiką nuo šiukšlių, sąmokslo teorijų ir tiesioginės dezinformacijos?

Pirmasis taisyklė – visada tikrink šaltinius. Jei kažkas teigia kažką šokiruojančio, klausk savęs: iš kur jie tai žino? Ar jie nurodo pirminius šaltinius, dokumentus, tyrimus? Ar tai tik „patikimas šaltinis man pasakė”? Geri alternatyvūs žurnalistai visada pateikia nuorodas ir įrodymus.

Antrasis dalykas – ieškokite kelių šaltinių patvirtinimo. Jei apie kažką rašo tik vienas žmogus internete, būk skeptiškas. Bet jei keliatas nepriklausomų tyrinėtojų iš skirtingų vietų atskleidžia panašią informaciją – tai jau kitas reikalas.

Trečia – atkreipk dėmesį į toną. Rimti tyrinėtojai pristato faktus ir leidžia tau daryti išvadas. Manipuliatoriai naudoja emocijas, baimę ir pyktį, kad tave įtikintų. Jei kažkas skamba kaip sensacija ar per daug dramatiška – greičiausiai taip ir yra.

Ketvirta – patikrink autoriaus istoriją. Ar jis anksčiau yra paskelbęs patikimos informacijos? Ar jo ankstesni teiginiai pasitvirtino? Ar jis prisipažįsta, kai suklysta? Patikimumas kuriamas laikui bėgant.

Bendruomenės ir tinklai, kurie dalijasi paslėpta tiesa

Vienas iš galingiausių būdų sužinoti apie cenzūruojamas naujienas – tapti dalimi bendruomenių, kurios aktyviai seka ir dalijasi tokia informacija. Tai ne apie uždarus sąmokslo teoretikų klubus, o apie normalius žmones, kurie tiesiog nenori būti manipuliuojami.

Reddit turi subreditų, skirtų alternatyviems naujienų šaltiniams ir diskusijoms apie žiniasklaidos šališkumą. Nors Reddit pats cenzūruoja tam tikrus dalykus, vis dar galima rasti vertingų bendruomenių, jei žinai, kur ieškoti.

Discord serveriai ir privačios grupės taip pat yra vieta, kur žmonės dalijasi informacija, kuri nepasieks pagrindinių kanalų. Čia svarbu rasti bendruomenes, kurios vertina kritinį mąstymą ir faktų tikrinimą, o ne tiesiog skleidžia bet kokią „alternatyvią” informaciją.

Twitter (ar kaip jis dabar vadinamas) vis dar turi nepriklausomų žurnalistų ir tyrinėtojų, kurie skelbia tai, ko nepamatysi CNN ar BBC. Problema ta, kad algoritmas gali riboti jų pasiekiamumą, todėl svarbu aktyviai sekti tokius asmenis ir įjungti pranešimus apie jų įrašus.

Dokumentų nutekėjimai ir kaip juos sekti

Vienas iš patikimiausių būdų sužinoti tai, ką institucijos nori paslėpti – sekti dokumentų nutekėjimus. WikiLeaks galbūt jau nebe tas, kas buvo, bet principas išlieka aktualus.

Yra platformų, kurios specializuojasi dokumentų publikavime – nuo vyriausybės failų iki korporacijų vidinės korespondencijos. Kai skaitai pirminius dokumentus, niekas negali tau pasakyti, kaip juos interpretuoti – matai faktus savo akimis.

Sekite žurnalistus, kurie dirba su nutekėjusiais dokumentais. Jie dažnai praleisdžia savaites ar mėnesius, analizuodami tūkstančius puslapių, kad ištrauktų svarbiausią informaciją. Tai yra tikroji žurnalistika – ne perrašyti spaudos pranešimus, o iš tikrųjų tyrinėti.

FOIA (Freedom of Information Act) užklausos JAV ir panašūs mechanizmai kitose šalyse leidžia piliečiams prašyti vyriausybės dokumentų. Kai kurie aktyvistai ir žurnalistai reguliariai teikia tokias užklausas ir skelbia rezultatus. Sekite juos – dažnai atskleidžia įdomių dalykų.

Signalai, kad kažkas slepiama

Išmok atpažinti ženklus, kad apie kažką tylima ar tai aktyviai slopinama. Tai padės tau žinoti, kur gilintis ir ką tyrinėti toliau.

Pirmas signalas – kai istorija staiga išnyksta iš naujienų ciklo. Šiandien visi apie tai kalba, rytoj – tyla. Jei kažkas staiga nustoja būti „naujiena”, nors klausimas neišspręstas – greičiausiai kažkas nenori, kad toliau apie tai diskutuotum.

Antras – kai žiniasklaida vieningai naudoja tuos pačius terminus ir frazes. Tai rodo koordinuotą pranešimą, ne nepriklausomą žurnalistiką. Kai visi sako tą patį tais pačiais žodžiais – kažkas jiems pasakė, ką sakyti.

Trečias – kai kažkas yra agresyviai ženklinamas kaip „dezinformacija” ar „sąmokslo teorija” be tikro paneigimo. Jei argumentas yra stiprus, jį galima paneigti faktais. Jei vietoj to naudojamos etiketės ir pašaipymas – galbūt nėra gerų argumentų.

Ketvirtas – kai žmonės yra „atšaukiami” ar nutildomi už tam tikrų klausimų kėlimą. Jei kažkas praranda darbą, platformą ar reputaciją už tai, kad klausia klausimų – tie klausimai tikriausiai yra svarbūs.

Tavo asmeninis informacinis arsenals – ką daryti nuo šiol

Gerai, dabar sujunkime viską į praktinį veiksmų planą, kurį gali pradėti įgyvendinti jau šiandien.

Pirma, sukurk savo informacijos šaltinių sąrašą. Nereiškia, kad turi atsisakyti pagrindinės žiniasklaidos – tiesiog pridėk prie jos. Turėk 5-10 alternatyvių šaltinių, kuriuos reguliariai tikrinsi. Pasirenk juos iš skirtingų perspektyvų – taip gausi platesnį vaizdą.

Antra, įsidiek RSS skaitytuvą ir pradėk juo naudotis. Feedly ar Inoreader yra geri pasirinkimai. Pridėk visus savo šaltinius ir skaityk naujienas be algoritmų įsikišimo.

Trečia, įsigyk VPN. Nereikia brangaus – yra neblogų variantų už kelias dešimtis eurų per metus. Tai investicija į tavo informacinę laisvę.

Ketvirta, prisijunk prie bent vienos bendruomenės, kuri dalijasi alternatyvia informacija. Telegram kanalas, Discord serveris ar Reddit subreditas – rask vietą, kur žmonės diskutuoja apie tai, kas tau svarbu.

Penkta, išmok bazinių faktų tikrinimo įgūdžių. Žinok, kaip naudotis atvirkštine vaizdo paieška, kaip tikrinti, ar nuotrauka tikra, kaip rasti pirminius šaltinius. Tai nėra sudėtinga, bet reikia šiek tiek praktikos.

Šešta, būk kantrus ir skeptiškas. Ne visa alternatyvi informacija yra teisinga, kaip ir ne visa pagrindinė žiniasklaida yra melaginga. Tavo tikslas – ne pakeisti vieną šališkumą kitu, o išmokti matyti visą paveikslą.

Septinta, dalinkis tuo, ką sužinai, bet atsakingai. Jei randi svarbią informaciją, kurią kiti turėtų žinoti – pasidalink ja. Bet prieš tai įsitikink, kad ji patikima. Neprisiimk atsakomybės už dezinformacijos skleidimą tik todėl, kad kažkas skamba įdomiai.

Informacijos laisvė šiandien yra ne duotybė – tai kažkas, už ką reikia kovoti kasdien. Pagrindinės žiniasklaidos priemonės turi milžinišką galią formuoti viešąją nuomonę, ir jos nėra neutralios. Bet tu neturi būti bejėgis. Su tinkamais įrankiais, šaltiniais ir kritiniu mąstymu gali pralaužti informacinį burbulą ir pamatyti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Tai nėra apie paranojišką nepasitikėjimą viskuo – tai apie sveiko skepticizmo kultivavimą ir atsakomybės už savo informacinę dietą prisiėmimą. Pradėk šiandien, ir po kelių mėnesių pastebėsi, kaip tavo supratimas apie pasaulį tapo daug gilesnis ir niuansuotesnis.